Pragaro virtuvė

Seniai seniai apsireiškė Justinas su tokia gana linksma idėja - pagaminkime RSS simbolio sausainius. Ant idėjos pasirašiau greitai, bet ilgai tempiau niekaip negalėdama rasti pirkti maistinių dažų ne pramoniniu kiekiu, o namų ūkio reikmėms. Jau buvau prisigalvojusi, kaip galima tuo tikslu panaudoti šafraną, raudonąją papriką, karį, medetkas, burokėlius ir dar velniai žino ką. Nuo tokio eksperimento atbaidė tik mintis apie galimą gaminio skonį.

Pagaliau, šį, kad ir trumpą savaitgalį, to ėmėmės. Bardaką nuspręsta daryti idėjinio vado namuose. Apelsininių sausainių receptas paimtas iš Supermamos. Bet nuo pat pradžių laikėmės principo, kad čia svarbiausia išvaizda, o ne skonis.

Produktai pagal receptą.

Tešlai:

• 125 g margarino
• 75 g cukraus
• 2 tryniai
• 2 šaukšteliai tarkuotos apelsino žievelės
• šaukštas apelsino sulčių
• žiupsnelis druskos
• 250 g miltų
• žiupsnelis kepimo miltelių

Glajui:

• 100 g cukraus pudros
• šaukštelis trintos apelsino žievės
• 1-2 šaukštai apelsino sulčių

Kadangi Justino virtuvėje neradome jokio sugraduoto produktų matavimo indo, teko ieškoti produktų svorių konvertavimo į tūrį stilinėmis lentelės internete. Radome. Taigi viską maišiau truputį pagal lentelę, truputį iš akies.

Pradžioje išlydžiau margariną mikrobangėje. Tuomet išvaliau mikrobangę. Sumaišiau margariną su nežinomo tūrio stiklinėmis pamatuotais miltais ir cukrumi. Supyliau du kiaušinių trynius, nekuklų žiupsnį tarkuotos (kaip burokine, bet smulkesne tarka) apelsino žievelės, išspaudžiau apelsino sulčių. Vos nepamiršau kepimo miltelių ir tikrai pamiršau druskos.

Suminkyta tešla dedama pusvalandžiui į šaldytuvą. Kaip suprantu, tam kad sviestas sustingtų. Pastebėtas skirtumas - atvėsusi lengviau duodasi kočiojama, lyg ir mažiau trupa.

Tuo tarpu buvo gaminamas trafaretas sausainių raštui. Teptukų pirkti neradome. Na, gal ir nepersistengėme ieškodami, bet bent jau poroje nedidelių parduotuvių žiūrėjome.

Štai tas instrumentas, kuris žadėjo super puper gražius sausainius. Trafaretui panaudotas standus plastikas nuo aplanko. Iš Administratorės iškaulijau.

Kitas, pats svarbiausias, įnagis - formelė. Čia Justinas parodė išradingumą - vėlinių žvakių aliuminiai dangteliai labai lengvai leidžiasi lankstomi ir yra patogūs naudoti.

Bepliurpiant tas pusvalandis labai greitai prabėgo. Tešla kočiojama, anot recepto, 3 mm, o realiai - kaip gaunasi, storio laktu. Spaudžiami sausainiai.

Iki pat gaminimo proceso ir jo pradžioje vis klausinėjau, ar turi kočėlą, ar turi tarką, ar dar kas nors. Veltui nervinausi,  viskas taip šauniai ėjosi. Kol nesusidūrėme su veikti neketinančia orkaite. Ji kažkada veikė. Kai vos atsikrausčiusiam į butą šeimininkė rodė kaip ja naudotis. Bet gi ko nenutinka, jei per visus tuos mėnesius nė karto jos neįjungi.

Pasijuokėme, pavartėme viryklę tikrindami ar įjungtas laidas, supakavome gamybos reikmenis, išsikvietėme taksi ir išvažiavome pas mane.

Aš nuo ryto namuose nebuvusi. Dieną vykusių remonto darbų (čia iš po užliejimo šiuo metu pas mane tvarkymas vyksta) nemačiusi. Nori patekti į virtuvę - išnešk iš jos bent vieną fotelį, nori joje kažką gaminti - nuvalyk visus naudosimus paviršius. Valio, kad tądien lubų tvarkymas vyko tik kambaryje. Bet ir to užteko, kad namai atrodytų kaip po žemės drebėjimo.

Sausainius kepiau ant kepimo popieriaus, bet esu tikra, kad tai galima daryti ir šiaip pabarsčius skardą miltais. Anot recepto, turėtų būti kepama 200 C karštumo orkaitėje. 10-12 minučių.

Taip atrodo dažai, kurių man pavyko rasti tik Maximoje. Dar buvo to paties gamintojo tūbelės spalvotiems užrašams.

Glaistui sudėjau cukraus pudrą, apelsino žievelę bei sultis. Ir dar pagardinau dviejų spalvų dažais - geltonais bei raudonais. Iš tikrųjų šita terlioji projekto dalis man bene labiausiai patiko.

Pagrindinės spalvos uždėjimas, praktiškai kaip garbės reikalas, patikėtas Justinui.

Norėjau dar keleto sausainių su kitokia simbolika, todėl užmaišiau dar ir mėlyno glaisto. Jam naudojau cukraus pudrą, pieną ir mėlynus dažus.

Pastebėta, kad šitie cukraus glaistai greičiau džiūna šaldytuve, nei ant stalo.

Baltas glaistas - cukraus pudra ir pienas.

Po keleto bandymų nupiešti raštą šaukštuku per trafaretą, prisiminiau, kad prieš keletą mėnesių nusipirkau konditerinį švirkštą ir iki šiol jo nepanaudojau. Turiu pripažinti, kad jis čia buvo labai vietoje ir laiku.

Taip, virtuvę šveičiau iki vidurnakčio. Ryškių spalvų glaistas ant grindų bent jau matėsi gerai.

Begaminant šitą atrakciją, Justinas jau prisifantazavo apie RSS kepsnį ar dar ką sotesnio. Be abejo, iš karto sakiau, kad tegu nesitiki, jog kepsiu ką nors panašaus. Bet, turiu prisipažinti, apie kokios nors interneto/blogosferos simbolikos picą galvoju jau antrą dieną.

Beje, mano bendradarbiai užskaitė sausainius kaip skanius. Taip pat buvo išsakytas pageidavimas sausainiams su darbovietės logotipu.

Update:
RSS sausainių receptas ir gaminimo aprašymas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Praėjusį ilgąjį savaitgalį mama iškepė netikrą zuikį. Nors niekada tokio dalyko nemėgau, nors nepamenu, kad mama kada jį būtų kepusi, nors mama sakė, kad darė tai prieš ~3 metus, jis man taip labai patiko, kad šią savaitę ir pati kepiau.

Naudota:

• malta kiauliena su jautiena
• džiūvėsėliai
• pienas
• kiaušinis
• prieskonių mišinys kepsniui

Džiūvėsėlius, kiek matoma nuotraukoje ir kas nėra mažai, užpyliau puse matomo kiekio pieno. Tas gavosi gal 200+ ml.

Įdėjau į mėsą kiaušinį ir daug prieskonių. Mama sakė, kad daug reikia. Kadangi zuikis būtų gavęsis dydžio kaip pusė briedžio, saują mėsos pasidėjau į šaldiklį - bus kokiai sriubai kukuliai ar pan.

Išbrinkusį džiūvėsėlių-pieno marmalą suverčiau irgi į maltą mėsą.

Suformavau didelį kotletą. Pailgą, vienu čiut siauresniu galu.

Ant skardos papyliau truputį aliejaus. Kadangi joje buvo dar daug laisvos vietos, įpjausčiau porą bulvių su lupenomis. Jas tik nuploviau ir pabarsčiau prieskonių mišiniu bulvėms.

Kepiau 50 min žemoje ugnyje. Mano orkaitėje žema ugnis reiškia kažką panašaus į vidutinę temperatūrą.

Papuošiau jau iškepusį. Kol zuikis šiltas, yra viens du įmontuoti pipirus ir lauro lapus.

Pasirodo tas zuikis pagaminamas labai paprastai. Ir yra labai skanus. Ir su šviežiu agurku jis yra labai labai skanus. Toks jis man labai tiko ir prie sriubos su jautienos gabalėliais. Tą įpatingą šeštadienį pas mamą valgiau iki negalėjimo. Dar atvažiavau kitą dieną ir pribaigiau antrą zuikį.

Tiesa, mama dar buvo į vieną zuikį įtarkavusi raugintą agurką, o į kitą įlipdžiusi virtą kiaušinį.

Update:
Netikro zuikio receptas naujoje veitoje.

Rodyk draugams

Tęsiant seriją maistų iš vištos vidaus organų, prieiname skilvius. Daugelis tikriausiai esate susipažinę su rūkytais skilviais. Tai vat juos, pasirodo, galima ir kitokius valgyti.

Pradžioje, kaip ir širdeles, nuviriau. Gerų 20 min, dedant į dar šaltą vandenį.

Keli juodi pipiriukai ir lauro lapeliai. Ir dar druskos. Tik nuėjau iki kompiuterio, puodas išbėgo.

Galiausiai skilvius nukošiame per kiaurasamtį ir einame pjaustyti daržovių.

Naudojau:

• porą skiltelių česnako,
• pusę svogūno
• morką
• mažą žalią cukiniją
• krapus,
• porą
• sultinį,
• grietinėlę (200 g 35 proc. riebumo),
• jau išsivirtus skilvius,
• prieskonius paukštienai,

Visas daržoves susmulkinau.

Pradėjau apkepinėti nuo svogūno ir česnako. Aromatas fantastiškas. Tik virtuvės duris uždaryti verta. Ir tuo labiau spintas visokias.

Tame pačiame apkepiau tarkuotas morkas.

Cukinija bei poras. Į keptuvę įpyliau puodelį vandens ir įbėriau truputį sultinio. Gerai išmaišiau ir ujždengiau. Kelios minutės. Skilveliai, kuriuos dar perpjausčiau pusiau, prieskoniai paukštienai, kurių, vėliau nusprendžiau, netaip labai ir reikėjo. Grietinėlė. Dar kelios minutės.

Paskutinis štrichas - krapai.

Beje, čia viskas taip kvailai geltona ne tik nuo morkų,  bet labiau dėl mano prieskonių mišinio paukštienai.

Ir gautą košę verčiu ant atskirai virtų ryžių. Nemažai košėje skysčio susidaro. Man jis labai tinka irgi ant tų ryžių.

Update:
Viščiukų skilvelių su daržovėmis receptas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Jau arti šimto metų nevalgiau tokių vištienos produktų kaip širdelės, skrandukai, skilveliai ir pan. Vakar radau tokio dalyko vietinėje IKI, nusprendžiau pasigaminti.

~400 g broilerių širdžių. Nupjausčiau visokias atliekėles (gysleles, riebaliukus ir pan.).

Apviriau 20+ min. Dėjau į dar šaltą vandenį, kad išeitų iš jų visoks blogis (nešvarių putų, kaip nuotraukoje, pavidalu). Įdėjau keletą juodų pipirų, lauro lapų. Išvirusias nufotografuoti pamiršau.

Kadangi šian nuo šonkauliukų kepimo orkaitėje liko labai teisingo mėsos padažo (toks skardoje išbėgęs kiaulės riebalas su prieskoniais), jis buvo panaudotas pievagrybių ir svogūnų apkepimui.

Šian mama kažkaip keistai šypsojosi išgirdusi, kad ketinu širdeles su pievagrybiais ruošti.

Į jau pakepusius pievagrybius ir svogūnus suverčiau puselėmis pjaustytas virtas širdeles. Dar kelias minutes.

Pareina 200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės, 2 šaukšteliai garstyčių, malti juodi pipirai, druska. Išmaišau. Troškinu toliau. Dažnai maišau.

Du nedideli pjaustyti rauginti agurkėliai. Jau nebeilgai.

Beje, pradėti apkepinėti pirmuosius ingredientus siūlau tuomet, kai užverda vanduo ryžiams. Čia bent jau ant dujinės viryklės taip.

Nors padažo ingredientai defoultu būtų priskirti kiaulės patiekalams, visai neblogai buvo ir su širdelėmis. Vat tik nesu tikra, ar vištos natūraliai yra kietaširdžiai gyviai, ar kaip tai neteisingai paruošiau - man kiek minkštesnės mėsos norėjosi.

Širdelės patiko ir Bitei. Ir žalios, ir virtos. O skaniausios buvo pačios nugvelbtos nuo stalo.

Update:
Broilerių širdelių padaže receptas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Toks gana paprastas ir pakankamai teisingas patiekalas. Nors gal teisingas jis tik man, o visoki maisto derintojai jame matytų rūkytą mėsą su bulvėm. Na, ir pasprinkit. Man skanu.

Naudojame:

• Medžiotojų dešreles (čia Tarybinės),
• saliero šaknį,
• keletą bulvių,
• porą,
• dvi morkas,
• petražolių,
• sultinio (čia vištienos).

Visas daržoves supjaustome joms priderančiomis formomis. Porą tik ne visą - žalią uodegą atidėkite kokiai sriubai.

Pirmiausia į keptuvę keliauja saliero šaknis, bulvės ir morkos. Nepervertinkite savo keptuvės galimybių - gali būti nepatogu maišyti ir nelinksma rinkti daržoves nuo grindų.

Įpilame vandens, įberiame sultinio, uždengiame, kepame. Pamaišydami. Gal 10 minučių. Paragaukite - daržovės beveik iškepę, bet dar ne visai minkštos.

Pareina poras ir petražolės. Druska, pipirai. Dešrelės. Poro nekaitinkite ilgiau nei 10 min - sako, pasidaro kartus. O dešrelėms irgi tik sušilti reikia.

Ir kvapas toks teisingas. Skanaus.

Update:
Troškintų daržovių su medžiotojais receptas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Čia tas atvejis, kai grįžtu namo patingėjusi sustoti parduotuvėje, tačiau valgyti dėl to nė kiek ne mažiau noriu. Sukuosi su tuo, ką randu namuose.

Išsiviriau bulvių su lupenomis. Negalima labai suvirti, nes pjaustant trupės. Sunaudojau tris vienetus. Bulvės, kartu su maža žalia cukinija, buvo baziniai apkepėlės ingredientai.

Supjaustytas griežinėliais jas tvarkingai sudėjau į tam reikalui numatytą indą. Pabarsčiau prieskonių mišiniu troškintoms daržovėms.

Keptuvėje ant sviestuko pakepinau žiupsnį maltų džiūvėsėlių. Sumečiau pjaustytas petražoles, svogūnų laiškus. Truputį vandens, šiek tiek sultinio, likutį šaldytuve aptiktos grietinės.

Tą keptą padažą supyliau ant bulvių ir cukinijos. Daugmaž išlyginusi jį dar pabarsčiau džiūvėsėliais.

Kepiau vidutinio karštumo orkaitėje. Gal kokį pusvalandį. Uždengusi.

Nesitikėjau, kad bus taip skanu. Nors ir be mėsos.

Update:
Cukinijos-bulvių apkepėlės receptas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Tris kartus bandžiau iškepti sausainius būtent tokius, kokie parodyti nuotraukoje prie recepto nežinau.lt. Po to išmokau receptą mintinai, pamiršau kaip atrodo nežinau.lt sausainiai ir bandžiau iškepti vizualiai kuo panašesnius į keksiukus.

Po šešių ar septynių bandymų galiu reziumuoti, jog avižiniams sausainiams nelemta tapti keksiukais.

Anot recepto, stiklinė avižinių dribsnių verčiama į keptuvę su 100 g lydyto sviesto ir kepinama. Nelabai ilgai. Pabaigoje dar įberiama ir išmaišoma pora šaukštų miltų ir žiupsnelis kepimo miltelių.

Čia, tiesa, atradau, jog taip apkepti avižiniai dribsniai jau yra skanūs.

Kol viena ranka maišote dribsnius, kad šie neprisviltų, kitą turite laisvą, kad išsuktumėte du kiaušinius ir pusę stiklinės cukraus. Dar šaukštelį vanilinio cukraus.

Augusiems ne granionų stakanų laikais, primenu, jog klasikinė stiklinė yra 200 ml tūrio.

Ir tuomet dribsniai iš keptuvės yra verčiami į kiaušinių-cukraus masę beigi sumaišomi.

Maždaug taip atrodo suma pirmų dviejų nuotraukų. Čia naudoti dribsniai iš maišelio, o ne tie, ypatingai apdoroti ir paruošiami per 3 minutes.

O taip atrodo prabangieji, trims minutėms apdorotieji, dribsniai kiaušinyje-cukruje.

Nuo to, kokius dribsnius naudosite, labiausiai priklauso ne sausainių skonis, o išvaizda. Stambių dribsnių sausainių paviršius bus labiau grublėtas.

Bet tai who cares? Kokius į darbą nešiau, tokius valgė. Čia Linas turėjo galimybę dar kartą pasidžiaugti bendradarbe, mėgstančia gaminti, o Administratorė pirmiau pareikšti, kad nemėgsta avižinių sausainių, o vėliau paprašyti recepto.

Taip atrodo tešla, kai vis eksperimentuodama, su viltimi, kad šie jau neišskys į šonus, o iškils, paėmiau dvigubą dribsnių kiekį. Gal masė ir būna tirštesnė ir dėl to jai tikrai sunkiau išbėgioti (kepu sausainius krepšeliuose, bet ne keksinėje (su duobutėmis) formoje), tačiau ir skonis gaunasi tik avižų.

Dar išbandžiau keletą tarpinių variantų tarp vienos ir dviejų stiklinių dribsnių bei skirtingus kepimo miltelių kiekius.

Didžiausią poreikį bandyti dar ir dar kėlė, negebėjimas priversti riešutus (migdolai) kepimo metu išlikti stačius. Jie vis suguldavo. Išskyrus dvigubos avižų porcijos atveju, bet kodėl tai nėra gerai, jau rašiau.

Kai kepiau paskutinį kartą, kiek susipainiojau ir ištryniau su cukrumi penkis, vietoje dviejų, kiaušinius, ko pasekoje teko dauginti visų kitų ingredientų kiekius ir dėl riboto skardos dydžio kepti sausainius per du kartus. Kol likusi tešla laukė atrojo kepimo, ji kiek sustingo ir dėl to riešutai antrojo kepimo metu išliko statesni. Jaučiuosi beveik atradusi stačių riešutų paslaptį.

O kepama gal 20-30 minučių (ne, nepratusi aš nuiminėti laiko). Iki sausainiai maloniai pagels. Vidutinio karštumo orkaitėje.

Jei jau tiek kartų kepiau, gal nebereikia įtikinėti, jog tai yra skanu?

Rodyk draugams

Receptas paimtas (ir ne pikta valia neišlaikytas) iš Valgių enciklopedijos.

Naudojau: 4 svogūnus, 4 nedideles raudonas paprikas (tinka ir kitų spalvų), ~200 g dėdės paruoštų raugintų kopūstų, pusę puodelio grietinės (turėjo būti 125 g grietinėlės), 4+ šaukštus balto stalo vyno, vištienos sultinį, druską, pipirus.

Svogūnai smulkiai supjaustyti ir apkepti. Nesivarginau dėl taisyklingų kubelių ar panašaus velnio - vis tiek sriuba dar bus trinama.

Iš paskos suėjo pjaustytos paprikos ir rauginti kopūstai. Dar šiek tiek pakaitinau.

Lygiagrečiai užviriau 1+ L vandens, įbėriau kelis šaukštus sultinio. Ten ir suverčiau visas apkeptas daržoves. Paviriau ~20 minučių, įberiau druskos ir pipirų.

Visą tą marmalą sutryniau smulkintuvu. Supyliau vyną ir grietinę. Recepte šiaip buvo parašyta tiršta grietinėlė, bet gi turiu talentą parduotuvėje iš lentynos užsižiopsojusi pasiimti ne tą, ką reikia, o paskui tingėti eiti dar kartą.

Vėl ant viryklės. Truputį pakaitinau, neužviriau.

Papuošta poro šiaudeliais iš ankstesnio įrašo.

Gavosi raugintų kopūstų kvapo ir morkų spalvos svogūnų sriuba. Gal ir kabinėjuosi, bet skonius atpažinau, rodos, visų pagrindinių ingredientų ir negaliu vienareikšmiai vadinti šios sriubos Paprikų sriuba. Kaip minimum - Paprikų-raugintų kopūstų sriuba.

Ir nesu tikra, ar taip ir turėjo paprikas permušti visi kiti skoniai bei kvapai, ar tik man taip gavosi, ar viskas čia normaliai, o man dėl šiomis dienomis kiek padidėjusio receptorių jautrumo, paprasčiausiai vaidenasi.

Rodyk draugams

Kadangi retai verdu mėsą ar sriubas, kurioms galima suvirti žalią poro uodegą, paprastai palaukdavau kol ji sudžius ir, pykdama ant savęs už tokį neūkiškumą, išmesdavau.

Sriubų enciklopedijoje aptikau super puper būdą sunaudoti ir tą likutį. Tuo pačiu išsprendžiant trintų daržovinių sriubų puošybos klausimą.

Poras supjaustomas plonais šiaudeliais.

Pamiltuojame. Kukliai. Kiek prilipo, tiek užteks.

Apkepame aliejuje. 30-45 sekundes. Siekiant neprarasti situacijos kontrolės, patogu apkepinėti po didelį šaukštą.

Šiame etape aš dar supratau, kad nė velnio nesutaupysiu ant poro uodegos sunaudojimo, jei kepimui sunaudosiu pusę puodo aliejaus. Ir todėl nusprendžiau kepti čiut palenktos keptuvės šone. Ir dar - tai reikia daryti prieš ko nors kito, didesnio kepimą toje keptuvėje, kad ir likęs aliejus nenueitų veltui.

Ryt paklausiu tėvų, ar neturiu šaknų Suvalkijoje.

Iš aliejaus iškeltus porus nusausiname. Nuriebalinimo klasika - džiovinimas ant popierinio rankšluosčio.

Pats tas po žiupsnelį į sriubos dubenuką.

Tiesa, panašu, kad kiek perkepus, arba gal per plonai supjausčius, galima išgauti šieno skonį.

Rodyk draugams

Pastaruoju metu mūsų mergų šutvėje itin paplito makaronai su jūros gėrybėmis. Labai paprasta ir skanu. Ėmė gaminti praktiškai visos, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai į virtuvę anksčiau užeidavo.

Naudota:

• šaldytas jūros gėrybių rinkinys


• keletas skiltelių česnako


• prieskonių mišinys jūros gėrybėms


• makaronai (tagliatelle)


• grietinėlė

Procesas:

Galima ir makaronus į keptuvę suversti bei joje išmaišyti.

Prilypusi į keptuvę grietinėlės tiek, kad gaminys labiau panėšėjo į sriubą, pradžioje kiek sudvejojau, ar labai gerai čia pasielgiau. Bet gi vėliau paaiškėjo, kad gautas gausus padažas labai pats tas visiems makaronams sulieti.

Rodyk draugams