Pragaro virtuvė

Tai buvo ilgai planuotas ir dar ilgiau įgyvendinamas žingsnis. Nuo šiandien pragaro virtuvė ir pragaro garažas prieinami tik adresu pragarovirtuve.lt. Sudie, BLOGas.lt, beveik 17 mėnesių glaudęs šiuos du veltėdžius.

Visi, kurie mano, jog šita namų šeimininkė nebūtų sugebėjusi persikelti savarankiškai, yra teisūs. Ačiū Eimantui, kantriai klausiusiam mano tobulo blogo vizijos bei iš mosikavimo rankomis supratusiam kokia turi būti jo struktūra. Ir sorry, kad kartais prikišdavau nagus prie kodo bei ką sugadindavau. Aš vis netyčia.

Blogų prenumeratos adresai nesikeičia:

• Virtuvė RSS – http://feeds.feedburner.com/pragarovirtuve


• Virtuvė mailu – http://www.feedburner.com/fb/a/emailverifySubmit?feedId=971452&loc=en_US


• Garažas RSS – http://feeds.feedburner.com/pragarogarazas


• Garažas mailu –  http://www.feedburner.com/fb/a/emailverifySubmit?feedId=1025299&loc=en_US

Ačiū visiems turėjusiems nuorodas į mano blogus senaisiais adresais. Aš tuo labai džiaugiausi, o jei pakeisite adresą į naująjį, džiaugsiuosi ir toliau. Senuosius blogus neužilgo visai ištrinsiu, todėl, jei turėjote nuorodas į konkrečius įrašus bei nenorite jų pamesti, jų radimui nauju adresu pasinaudokite Paieška.

Blogas dar bus tvarkomas ir tobulinamas. Jei turite itin gerų minčių ir noro pagelbėti, rašykite man viską.

So be my quest. Atsinaujinusi pragarovirtuve.lt.

Rodyk draugams

Seniai seniai apsireiškė Justinas su tokia gana linksma idėja - pagaminkime RSS simbolio sausainius. Ant idėjos pasirašiau greitai, bet ilgai tempiau niekaip negalėdama rasti pirkti maistinių dažų ne pramoniniu kiekiu, o namų ūkio reikmėms. Jau buvau prisigalvojusi, kaip galima tuo tikslu panaudoti šafraną, raudonąją papriką, karį, medetkas, burokėlius ir dar velniai žino ką. Nuo tokio eksperimento atbaidė tik mintis apie galimą gaminio skonį.

Pagaliau, šį, kad ir trumpą savaitgalį, to ėmėmės. Bardaką nuspręsta daryti idėjinio vado namuose. Apelsininių sausainių receptas paimtas iš Supermamos. Bet nuo pat pradžių laikėmės principo, kad čia svarbiausia išvaizda, o ne skonis.

Produktai pagal receptą.

Tešlai:

• 125 g margarino
• 75 g cukraus
• 2 tryniai
• 2 šaukšteliai tarkuotos apelsino žievelės
• šaukštas apelsino sulčių
• žiupsnelis druskos
• 250 g miltų
• žiupsnelis kepimo miltelių

Glajui:

• 100 g cukraus pudros
• šaukštelis trintos apelsino žievės
• 1-2 šaukštai apelsino sulčių

Kadangi Justino virtuvėje neradome jokio sugraduoto produktų matavimo indo, teko ieškoti produktų svorių konvertavimo į tūrį stilinėmis lentelės internete. Radome. Taigi viską maišiau truputį pagal lentelę, truputį iš akies.

Pradžioje išlydžiau margariną mikrobangėje. Tuomet išvaliau mikrobangę. Sumaišiau margariną su nežinomo tūrio stiklinėmis pamatuotais miltais ir cukrumi. Supyliau du kiaušinių trynius, nekuklų žiupsnį tarkuotos (kaip burokine, bet smulkesne tarka) apelsino žievelės, išspaudžiau apelsino sulčių. Vos nepamiršau kepimo miltelių ir tikrai pamiršau druskos.

Suminkyta tešla dedama pusvalandžiui į šaldytuvą. Kaip suprantu, tam kad sviestas sustingtų. Pastebėtas skirtumas - atvėsusi lengviau duodasi kočiojama, lyg ir mažiau trupa.

Tuo tarpu buvo gaminamas trafaretas sausainių raštui. Teptukų pirkti neradome. Na, gal ir nepersistengėme ieškodami, bet bent jau poroje nedidelių parduotuvių žiūrėjome.

Štai tas instrumentas, kuris žadėjo super puper gražius sausainius. Trafaretui panaudotas standus plastikas nuo aplanko. Iš Administratorės iškaulijau.

Kitas, pats svarbiausias, įnagis - formelė. Čia Justinas parodė išradingumą - vėlinių žvakių aliuminiai dangteliai labai lengvai leidžiasi lankstomi ir yra patogūs naudoti.

Bepliurpiant tas pusvalandis labai greitai prabėgo. Tešla kočiojama, anot recepto, 3 mm, o realiai - kaip gaunasi, storio laktu. Spaudžiami sausainiai.

Iki pat gaminimo proceso ir jo pradžioje vis klausinėjau, ar turi kočėlą, ar turi tarką, ar dar kas nors. Veltui nervinausi,  viskas taip šauniai ėjosi. Kol nesusidūrėme su veikti neketinančia orkaite. Ji kažkada veikė. Kai vos atsikrausčiusiam į butą šeimininkė rodė kaip ja naudotis. Bet gi ko nenutinka, jei per visus tuos mėnesius nė karto jos neįjungi.

Pasijuokėme, pavartėme viryklę tikrindami ar įjungtas laidas, supakavome gamybos reikmenis, išsikvietėme taksi ir išvažiavome pas mane.

Aš nuo ryto namuose nebuvusi. Dieną vykusių remonto darbų (čia iš po užliejimo šiuo metu pas mane tvarkymas vyksta) nemačiusi. Nori patekti į virtuvę - išnešk iš jos bent vieną fotelį, nori joje kažką gaminti - nuvalyk visus naudosimus paviršius. Valio, kad tądien lubų tvarkymas vyko tik kambaryje. Bet ir to užteko, kad namai atrodytų kaip po žemės drebėjimo.

Sausainius kepiau ant kepimo popieriaus, bet esu tikra, kad tai galima daryti ir šiaip pabarsčius skardą miltais. Anot recepto, turėtų būti kepama 200 C karštumo orkaitėje. 10-12 minučių.

Taip atrodo dažai, kurių man pavyko rasti tik Maximoje. Dar buvo to paties gamintojo tūbelės spalvotiems užrašams.

Glaistui sudėjau cukraus pudrą, apelsino žievelę bei sultis. Ir dar pagardinau dviejų spalvų dažais - geltonais bei raudonais. Iš tikrųjų šita terlioji projekto dalis man bene labiausiai patiko.

Pagrindinės spalvos uždėjimas, praktiškai kaip garbės reikalas, patikėtas Justinui.

Norėjau dar keleto sausainių su kitokia simbolika, todėl užmaišiau dar ir mėlyno glaisto. Jam naudojau cukraus pudrą, pieną ir mėlynus dažus.

Pastebėta, kad šitie cukraus glaistai greičiau džiūna šaldytuve, nei ant stalo.

Baltas glaistas - cukraus pudra ir pienas.

Po keleto bandymų nupiešti raštą šaukštuku per trafaretą, prisiminiau, kad prieš keletą mėnesių nusipirkau konditerinį švirkštą ir iki šiol jo nepanaudojau. Turiu pripažinti, kad jis čia buvo labai vietoje ir laiku.

Taip, virtuvę šveičiau iki vidurnakčio. Ryškių spalvų glaistas ant grindų bent jau matėsi gerai.

Begaminant šitą atrakciją, Justinas jau prisifantazavo apie RSS kepsnį ar dar ką sotesnio. Be abejo, iš karto sakiau, kad tegu nesitiki, jog kepsiu ką nors panašaus. Bet, turiu prisipažinti, apie kokios nors interneto/blogosferos simbolikos picą galvoju jau antrą dieną.

Beje, mano bendradarbiai užskaitė sausainius kaip skanius. Taip pat buvo išsakytas pageidavimas sausainiams su darbovietės logotipu.

Update:
RSS sausainių receptas ir gaminimo aprašymas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Kuo ne žvaigždė? Interviu tai ima.

Kubikas.lt uždavė 10 klausimų. Man - apie žiniasklaidą, Dievų žiniasklaidai - apie virtuvę. Smagaus skaitymo.

Rodyk draugams

Kad esu lengvos formos technofobė, niekam ne naujiena. Gavusi išbandyti Nokia N82, sužinojau kiek konkrečiai esu atitrūkusi mobiliųjų telefonų ir pan. daikčiukų srityje. Pirmąjį vakarą maniau, jog būsiu dievas, jei pavyks nusistatyti žadintuvą. Kadangi vėliau man pavyko per bluetooth dar ir kontaktus persikelti iš nuolatinio telefono, supratau, jog mano galimybės beribės.

Išgyvenusi technologinį šoką, keletą dienų mėgavausi tuo žaisliuku. Tai labiau pramoginis aparatas – filmuoja, fotografuoja, groja, naršo internete bei kelia į jį vaizdo medžiagą, leidžia tikrinti mailą, padeda nepaklysti ir t.t. Taip intensyviai juo mėgavausi, kad pakrovėjo namuose nepalikdavau. Ir iki pilno visų funkcijų bei programų išbandymo dar daug liko.

Prikolniausia funkcija išrinkau aparato galimybę balsu perskaityti skambinančiojo vardą. Pusę darbinio, bet nedarbingo, šeštadienio prašinėjau kolegų, kad man paskambintų – klausėmės ir juokėmės iš suomio, kuris ištinusiu liežuviu pronounceina lietuviškas pavardes.

Nuotraukų šiuo telefonu pavyzdžiai yra šiuose įrašuose: 1, 2, 3, 4.

Gera žinia kitiems telefono bandytojams ir nuotraukų konkurso, vyksiančio BLOGin 2008 metu, dalyviams – ryšium su prastu oru bei remontu namuose, mano fotonuotykiai buvo gana riboti, netgi, sakyčiau, nykūs, ir konkursinė nuotrauka nebus konkurencinga.

Rodyk draugams

Praėjusį ilgąjį savaitgalį mama iškepė netikrą zuikį. Nors niekada tokio dalyko nemėgau, nors nepamenu, kad mama kada jį būtų kepusi, nors mama sakė, kad darė tai prieš ~3 metus, jis man taip labai patiko, kad šią savaitę ir pati kepiau.

Naudota:

• malta kiauliena su jautiena
• džiūvėsėliai
• pienas
• kiaušinis
• prieskonių mišinys kepsniui

Džiūvėsėlius, kiek matoma nuotraukoje ir kas nėra mažai, užpyliau puse matomo kiekio pieno. Tas gavosi gal 200+ ml.

Įdėjau į mėsą kiaušinį ir daug prieskonių. Mama sakė, kad daug reikia. Kadangi zuikis būtų gavęsis dydžio kaip pusė briedžio, saują mėsos pasidėjau į šaldiklį - bus kokiai sriubai kukuliai ar pan.

Išbrinkusį džiūvėsėlių-pieno marmalą suverčiau irgi į maltą mėsą.

Suformavau didelį kotletą. Pailgą, vienu čiut siauresniu galu.

Ant skardos papyliau truputį aliejaus. Kadangi joje buvo dar daug laisvos vietos, įpjausčiau porą bulvių su lupenomis. Jas tik nuploviau ir pabarsčiau prieskonių mišiniu bulvėms.

Kepiau 50 min žemoje ugnyje. Mano orkaitėje žema ugnis reiškia kažką panašaus į vidutinę temperatūrą.

Papuošiau jau iškepusį. Kol zuikis šiltas, yra viens du įmontuoti pipirus ir lauro lapus.

Pasirodo tas zuikis pagaminamas labai paprastai. Ir yra labai skanus. Ir su šviežiu agurku jis yra labai labai skanus. Toks jis man labai tiko ir prie sriubos su jautienos gabalėliais. Tą įpatingą šeštadienį pas mamą valgiau iki negalėjimo. Dar atvažiavau kitą dieną ir pribaigiau antrą zuikį.

Tiesa, mama dar buvo į vieną zuikį įtarkavusi raugintą agurką, o į kitą įlipdžiusi virtą kiaušinį.

Update:
Netikro zuikio receptas naujoje veitoje.

Rodyk draugams

Šian ragavome naujos kolos - Coca-Cola Zero. Pranešime spaudai jis vadinamas “gėrimu be cukraus, orientuotu į vyrišką auditoriją”. Iš to šian pusdienį ir juokėmės - spėliojome, kas nuo to gėrimo vyksta - stalas kilnojasi ar kt.?

Skonis kaip Coca-Cola Light, irgi lieka toks šiek tiek nemalonus pojūtis. Ir nesekit pasakų, kad jos vienodos. Klasikinės kolos reikia labai daug išgerti, kad taip būtų.

Dar man labai linksmai pasirodė itin išryškinti ant etikečių (nežinau, ar čia jos naujos, ar special edition) ženklai apie sudėtį. Ir Light, ir Zero gėrimuose nėra jokio cukraus. Užtat tik jose yra natrio.

Update:
Coca-Cola Zero naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Gera diena. Dovanų gavau. Šokoladą, tiesa, teko dalintis su Linu, bet knygos - tik man.

• Jamie Oliver - Gaminame su Oliveriu (orig. Jamie's Dinners); 2008; Alma littera


• Robertas Ščesnavičius - Gurmano užrašai; 2008; Alma littera

Rodyk draugams

Nuo tavo remonto tempų bet kam virškinimas sutriktų.

Tarėmės, kad virtuvė bus baigta penktą popiet, o ne penktą povidurnakt. O dabar per dulkių ir purvo sluoksnį darbų pabaigos nesimato.

Beje, ar minėjau, jog dėl laiku nepriduotų darbų negautas pajamas gausime iš tavo atlyginimo?

Rodyk draugams

Tęsiant seriją maistų iš vištos vidaus organų, prieiname skilvius. Daugelis tikriausiai esate susipažinę su rūkytais skilviais. Tai vat juos, pasirodo, galima ir kitokius valgyti.

Pradžioje, kaip ir širdeles, nuviriau. Gerų 20 min, dedant į dar šaltą vandenį.

Keli juodi pipiriukai ir lauro lapeliai. Ir dar druskos. Tik nuėjau iki kompiuterio, puodas išbėgo.

Galiausiai skilvius nukošiame per kiaurasamtį ir einame pjaustyti daržovių.

Naudojau:

• porą skiltelių česnako,
• pusę svogūno
• morką
• mažą žalią cukiniją
• krapus,
• porą
• sultinį,
• grietinėlę (200 g 35 proc. riebumo),
• jau išsivirtus skilvius,
• prieskonius paukštienai,

Visas daržoves susmulkinau.

Pradėjau apkepinėti nuo svogūno ir česnako. Aromatas fantastiškas. Tik virtuvės duris uždaryti verta. Ir tuo labiau spintas visokias.

Tame pačiame apkepiau tarkuotas morkas.

Cukinija bei poras. Į keptuvę įpyliau puodelį vandens ir įbėriau truputį sultinio. Gerai išmaišiau ir ujždengiau. Kelios minutės. Skilveliai, kuriuos dar perpjausčiau pusiau, prieskoniai paukštienai, kurių, vėliau nusprendžiau, netaip labai ir reikėjo. Grietinėlė. Dar kelios minutės.

Paskutinis štrichas - krapai.

Beje, čia viskas taip kvailai geltona ne tik nuo morkų,  bet labiau dėl mano prieskonių mišinio paukštienai.

Ir gautą košę verčiu ant atskirai virtų ryžių. Nemažai košėje skysčio susidaro. Man jis labai tinka irgi ant tų ryžių.

Update:
Viščiukų skilvelių su daržovėmis receptas naujoje vietoje.

Rodyk draugams

Vėl grįžtu prie savo pamėgto aštraus ir ne paties sveikiausio maisto. Tiesa, nuo pastarojo stipriai nutolusi ir nebuvau.

Užstačiau virti makaronus. Čia naudojau tagliatelle.

Trumpomis juostelėmis supjausčiau jautienos sprandinę. Jautis tikrai turi tinkamesnių raumenų pjaustymui tokia forma. Suspulkinau svogūną ir tris skilteles česnako.

Minutėlę pakepiau svogūną ir česnaką, suverčiau jautieną. Apkepiau tik iki rudumo.

Supjausčiau keletą konservuotų aitriųjų paprikų, pomidorą. Taip, jo nulupti nepasivarginau, bet tai visai netrukdė.

Minėtus ir pomidorų padažą suverčiau į keptuvę. Uždengiau, kad neišgaruotų skystis.

Po kelių minučių parėjo marinuoti svogūnėliai, pjaustytos juodos alyvuogės bei prieskoniai (raudona saldžioji paprika, kmynai, mairūnas, bazilikas, druska, juodi pipirai)

Suverčiau į paruoštą marmalą jau išvirusius makaronus. Išmaišiau ir dar trumpai palaikiau keptuvėje - kad sušiltų.

Jau lėkštėje pabarsčiau tarkuotu kietuoju sūriu.

Žiūriu į tas nuotraukas ir suprantu, kad neturėčiau pykti, jei būčiau išvadinta picos karta.

Update:
Aštrios jautienos su makaronais receptas naujoje vietoje.

Rodyk draugams